Lageriu vadiname bet kokį apatinės fermentacijos alų, t. y. tokį, kuris vyksta žemoje – apie 6–12°C – temperatūroje. Anksčiau lagerio tipo alus būdavo verdamas tik žiemos mėnesiais, nes laikymas žemoje temperatūroje leido išsaugoti jo patvarumą ir šviežumą. Šiandien tokio tipo alų galima gaminti ištisus metus – ne tik specializuotuose bravoruose, bet ir namų aplinkoje. Kviečiame susipažinti su receptu, kuris leidžia pasigaminti šį žmogaus organizmui palankų gėrimą.

Naminio lagerio alaus receptas

Paruošimas:

Salyklo grūdus susmulkinkite (sumalkite), kad suskaldytumėte grūdus ir lukštus. Galite įsigyti jau susmulkintą salyklą arba susmulkinti patys naudodami profesionalų grūdų malūnėlį (jei neturite galimybės jo naudoti, galima pasinaudoti kavos malūnėliu). Į 40 litrų puodą įpilkite 14 litrų vandens ir pašildykite iki 65°C. Suberkite susmulkintą salyklą, maišykite ilga plastikine mentele, tolygiai paskirstydami salyklą vandenyje. Temperatūrą nustatykite 61–63°C. Šioje temperatūroje košę palaikykite 30–60 minučių.

**Pradėdami salinimą, paimkite košės mėginį ant balto lėkštės – užlašinkite krakmolo jodo indikatoriaus lašą – salykle esantis krakmolas nusidažys violetine spalva. Salinimą tęskite iki vadinamojo neigiamo jodo mėginio – t. y. kol indikatorius nebesikeičia spalvos.

Temperatūrą pakelkite iki 72°C ir palaikykite dar 30 minučių. Tuo pačiu metu tikrinkite krakmolo suskaidymo laipsnį naudodami indikatorių. Keičiant temperatūras krakmolas greičiau suskaidomas, košė tampa mažiau lipni ir lengviau skaidrėja. Jodo–krakmolo indikatorius neturėtų keisti spalvos (nebevioletuos). Tuomet salinimo procesą galima laikyti baigtu. Praėjus nurodytam laikui, pakelkite temperatūrą iki 78°C, palaikykite 10 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad košė nepridegtų.

Kitas etapas – misos filtravimas. Košę atsargiai perkelkite į 30 litrų talpos filtravimo indą. Trumpai palaukite, kol susiformuos vadinamasis filtravimo sluoksnis. Tuomet košę perfiltruokite per piltuvą su marle/sieteliu arba naudokite talpoje esantį pynės tipo filtratorių, kad atskirtumėte grūdų išspaudas nuo misos. Kai didžioji dalis misos jau perfiltruota, susidariusias išspaudas reikia išplauti, t. y. perpilti ~80°C vandeniu, kad išplautumėte po salinimo likusius cukrus. Išplovimui naudokite 10–12 litrų vandens. Vandens perteklių išgarinsite apynių virimo metu. Cukraus kiekį galite patikrinti sacharometru.

Misos apyniavimas – 60 minučių

Kitas etapas – misos apyniavimas. Viską supilkite į puodą ir užvirinkite. Numatyta kartumo apynių dozę – MARYNKA – berkite pamažu, nes nuoviras gali išbėgti per kraštus. Puodo neuždenkite, misa turi garuoti. Praėjus 45 minutėms, įdėkite numatytą kiekį aromatinių apynių – LUBELSKI. Po dar 15 minučių (iš viso 60 minučių) apyniavimas baigtas. Apyniavimui galite naudoti apynių maišelį, sudėdami į jį apynius, kad jie nepatektų tiesiai į misą. Jei apynius verdate tiesiog misoje, pabaigus apyniavimą juos reikia perfiltruoti ir atskirti nuo misos per sietelį arba pynės tipo filtratorių. Skaidrią misą intensyviai išmaišykite, kad ją prisotintumėte deguonimi, o tuomet kuo greičiau atvėsinkite. Tam geriausia naudoti panardinamąjį aušintuvą.

Tuomet pamatuokite cukraus kiekį sacharometru.

Misa turėtų būti apie 12–15°BLG. Tuo tarpu galite paruošti mieles. Pakelio turinį įberkite į apie 25°C vandenį. Palikite maždaug 20–30 minučių, kad hidratuotųsi. Atvėsus misai iki 15°C, įdėkite mieles. Fermentatorių sandariai uždarykite ir uždėkite rūgimo vamzdelį, pripildytą vandeniu iki pusės. Fermentacija turėtų vykti esant maždaug 6–10°C temperatūrai – tai geriausios sąlygos apatinei fermentacijai. Dėl sunkumų palaikyti tokią temperatūrą namuose galite ją padidinti iki daugiausia 18 laipsnių, tačiau rekomenduojama išlaikyti žemesnę, kad išliktų tinkami aromatai ir alus pilnai išrūgtų. Geriausias alus gaunamas fermentuojant apie 10 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Pasibaigus audringai fermentacijai, jauną alų perpilkite į ramiosios fermentacijos etapą. Šis etapas skirtas alui skaidrėti ir bręsti. Skystį nuo mielių nupilkite žarnele į antrą fermentacinį indą. Žarnelė turi būti tinkamai panardinta į alų, kad išvengtumėte aeracijos ir užkrato. Perpylę indą sandariai uždarykite ir palikite dar 7 dienoms toje pačioje temperatūroje. Ramiosios fermentacijos metu rūgimo vamzdelio jau nebūtina naudoti. Šiuo laikotarpiu paimkite alaus mėginį. Sacharometras turėtų rodyti 2–4°Blg, tai reiškia, kad audringoji fermentacija baigėsi. Praėjus savaitei, galite pilstyti alų į butelius. Tam vienam litrui alaus įdėkite apie 6 gramus gliukozės, kad alus būtų skaniai gazuotas. Kiekvieną butelį ir kamštelius kruopščiai nuplaukite ir dezinfekuokite kalio metabisulfitu. Cukrų galite ištirpinti nedideliame kiekyje vandens ir įpilti į visą partiją. 20 litrų alaus reikės apie 150 gramų gliukozės. Cukrų taip pat galite dozuoti reikiamu kiekiu, naudodami cukraus matuoklę, tiesiai į kiekvieną butelį – po 3 gramus kiekvienam 0,5 litro alaus. Butelius uždarykite kapsuliatoriumi.

Po maždaug 4 savaičių alus turėtų būti gerai prisotintas angliarūgšte. Praktikoje alaus „brandinimo“ trukmė priklauso nuo alaus rūšies. Rekomenduojame retkarčiais paragauti po vieną buteliuką ir įsitikinti, kada alus jums pradeda labiausiai patikti.

Kaip paįvairinti skonį?

Per ramiosios fermentacijos etapą į alų galite įdėti šiek tiek imbiero, medaus ar aviečių sirupo. Tuomet alus įgaus skirtingus skonius pagal įvairius skonius. Pagal standartinį receptą gausime „šviesų pilną“. Rekomenduojame bandyti skirtingus apynių kiekius ir jų rūšis, įvairius salyklus bei priedus, kad alus būtų išskirtinis.

Dėmesio:

1. DĖMESIO! Visa įranga turi būti tinkamai dezinfekuota ir švari. Tam naudojame kalio metabisulfitą pagal pakuotės instrukciją.

2. DĖMESIO! Fermentacija turėtų vykti esant maždaug 6–13°C temperatūrai – tai geriausios sąlygos apatinei fermentacijai.

Kadangi namų sąlygomis sudėtinga pasiekti tokią temperatūrą, galima ją padidinti iki daugiausia 21 laipsnio, tačiau rekomenduojame išlaikyti žemesnę, kad išliktų tinkami aromatai ir alus pilnai išrūgtų.

Skanaus! ...nes naminis – geriau!