Vyno gamyba
Nuoširdžiai kviečiame skaityti trečiąjį mūsų specialaus ciklo epizodą, kuriame šeimos istoriją pristatome ne tiek „iš virtuvės“, kiek per kulinarines tradicijas – su senais ir kiek naujesniais receptais. Šioje istorijoje svarbų vaidmenį atlieka geras skonis – tiesiogine prasme, nes čia minimi žmonės siejosi ne tik giminystės ryšiais, idealais, pašaukimu ar darbo etika, bet ir namų stalu bei prie jo valgomu maistu – tiek kasdieniu, tiek išskirtiniu. O kadangi mintimis jau sukame apie artėjančias Kalėdas, šiame epizode mus lydės tikrai šventinis skonis.
Pono Piotro Rydzewskio dėka vėl žvilgtelėkime į Jo nepaprastai įdomų šeimos archyvą. Taigi, kaip įprasta – pirmiausia kelios pasakojimo eilutės ir unikalios fotografijos, o po to – kulinarija…
Skatiname jus, mieli skaitytojai – pabandykite pritaikyti pateiktas receptūras savo namuose, priderindami receptus ne tik prie šiandieninių galimybių, bet ir prie savo pomėgių. Nuostabaus skonio patiekalų kūrimas – geriausias kelias sukurti išskirtinę nuotaiką, ypač reikalingą per švenčių ir Naujųjų metų laikotarpį.
Ankstesniame epizode priminėme, be kita ko, Antonį Kuźnickį – Kališo apygardos geležinkelių tarnautoją ir pono Piotro prosenelį. Ponas Antonis suvaidino reikšmingą ir gražų vaidmenį geležinkelių istorijoje – laikotarpiu, ypač svarbiu Lenkijai. Štai išskirtinis dokumentas, išduotas 1918 m. lapkričio 11 d. Šią datą visi žinome kaip vieną svarbiausių mūsų istorijoje – nepriklausomybės atkūrimo dieną.
© Piotr Rydzewski
Šis raštas, pažymėtas Łódź mazgo geležinkelių sąjungos antspaudu, taip pat tiksliu laiku (10 vakaro) ir pasirašytas geležinkelių valdybos atstovų, įpareigoja poną Antonį, eismo skyriaus referentą, dirbantį Składowa g. 21, „gavus šį nurodymą nedelsiant pradėti perėmimą iš vokiečių stoties Łódź Kaliska ir aprūpinti lenkų geležinkelių personalu visas stotis ir postus iki Szczypiorno“ [Szczypiorno šiandien – Kaliszo dalis].
Šiandien važiuodami traukiniais, ypač Lodzės regione, verta prisiminti tokius žmones kaip Antonis Kuźnickis, kurių dėka nepriklausomybė bėgiais pasiekdavo daugelį vietų – tiesiogine prasme, kartu su lokomotyvos švilpuku ir lenkų geležinkelininkais.
O dabar – receptai: šįkart du sotūs mėsos patiekalai, kurie gali būti puikus pasiūlymas šventiniams pietums. Pagrindiniame vaidmenyje – išpjova!
Receptuose iš esmės išlaikome originalią rašybą, įvesdami tik būtinus kalbinius ir redakcinius pakeitimus.
KEPSNYS IŠ IŠPJOVOS
Jautienos išpjovą išgyslinkite, sušpikuokite lašiniais, pasūdykite ir dėkite į troškintuvą, pakišę lašinių riekeles ir svogūno žiedus – uždenkite dangčiu ir tegu troškinasi. Gdy już [bus] gerai suminkštėjusi, įpilkite acto ir vėl pastatykite ant ugnies – paimkite keptą arba virtą, atvėsintą veršienos kepenėlę, sutarkuokite, dėkite į grūstuvę, pridėkite 3 kiaušinius, džiūvėsėlių, grūstų [kvapiųjų] prieskonių, druskos, svieste pakepinto svogūno. Viską išmaišykite, iš to padarykite apvadą [apskritimą aplink kraštą] ant serviravimo lėkštės, papuoškite išpjautais ir apkepintais bandelės gabalėliais, paimkite išpjovą, supjaustykite, sudėkite ant tos pačios lėkštės, pertepdami tuo pačiu įdaru, kuriuo papuoštas lėkštės kraštas, tik jį praskieskite išpjovos sultimis. Taip sudėję, paimkite ketvirtį [1/4 litro] geros rūgščios grietinės, 3 trynius, įdėkite tarkuoto krieno, išmaišykite ir supilkite į šios išpjovos vidurį ir ant viršaus, apšlakstykite „riebalu“ nuo šios išpjovos, dėkite į orkaitę. Kai apskrus, patiekite.
© Piotr Rydzewski / nuotr.: BROWIN
IŠPJOVA „HEDONISTAMS“
(taigi šiuo atveju – visiems, kurie iš gardžių patiekalų ragavimo semiasi ypač didelio malonumo!)
Išpjovą supjaustyti maždaug 3 cm storio riekėmis. Kiekvieną gabalėlį išmušti į ploną paplotėlį, pasūdyti, pabarstyti pipirais, patepti garstyčiomis, į kiekvieną mėsos gabalėlį įmušti po trynį ir paskleisti per visą paviršių. Pabarstyti smulkiai pjaustytu svogūnu ir tarkuotu krienu – sulankstyti pusiau ir kepti karštuose riebaluose iš abiejų pusių. Patiekiame su bulvytėmis fri arba bulvėmis.
...nes naminis – geriau!
